Prostatos ligos – padidėjimas, uždegimas ir šlapinimosi sutrikimai

Kas yra prostata ir kokia jos funkcija?

Prostata, dar vadinama priešinės liaukos organu, yra po šlapimo pūsle esanti liauka, apgaubianti pradinę šlaplės dalį. Jos dydis ir struktūra priklauso nuo amžiaus, hormoninės būklės ir individualių anatominių ypatybių.

Prostata gamina dalį sėklinio skysčio, kuriame yra medžiagų, padedančių palaikyti spermatozoidų funkciją. Ejakuliacijos metu prostatos raumeninės skaidulos susitraukia ir prisideda prie sekreto išskyrimo į šlaplę.

Dėl anatominės padėties prostatos padidėjimas ar aplinkinių audinių uždegimas gali paveikti šlapimo nutekėjimą. Kai liauka padidėja, ji gali suspausti pro ją einančią šlaplę, todėl šlapinimasis tampa sunkesnis.

Prostatos anatominė sandara

Prostatos audinys nėra vienalytis. Jame išskiriamos kelios anatominės zonos, kurios skiriasi savo struktūra ir ligų pasireiškimo ypatumais.

• Periferinė zona: didelė liaukinio audinio dalis, kurioje dažnai prasideda prostatos adenokarcinoma.
• Pereinamoji zona: aplink šlaplės pradžią esanti sritis, kurioje dažniausiai vystosi gerybinė prostatos hiperplazija.
• Centrinė zona: supa ejakuliacinius latakus ir sudaro kitą svarbią liaukos dalį.
• Fibromuskulinė stroma: jungiamojo ir raumeninio audinio struktūra, dalyvaujanti prostatos mechaninėje veikloje.

Šių zonų skirtumai padeda suprasti, kodėl prostatos padidėjimas, uždegimas ir navikai gali sukelti skirtingus simptomus.

Pagrindinės prostatos ligų grupės

Gerybinė prostatos hiperplazija

Gerybinė prostatos hiperplazija – tai su amžiumi dažnėjantis prostatos liaukinio ir stromos audinio išvešėjimas. Šis procesas nėra vėžys ir savaime nereiškia, kad žmogui išsivystys prostatos navikas.

Didėjant prostatos audinio kiekiui, gali būti suspaudžiama šlaplė ir padidėti pasipriešinimas šlapimo tekėjimui. Šlapimo pūslės raumuo iš pradžių gali kompensuoti šį pasipriešinimą susitraukdamas stipriau. Ilgainiui kai kuriems vyrams gali atsirasti pūslės funkcijos pokyčių, likutinio šlapimo ar šlapimo susilaikymo epizodų.

Svarbu suprasti, kad prostatos dydis ir simptomų stiprumas ne visada sutampa. Nedidelė prostata kai kuriems vyrams gali sukelti ryškius šlapinimosi sunkumus, o didesnė liauka ne visada reiškia sunkius simptomus.

Kaip vystosi prostatos padidėjimas?

Gerybinės prostatos hiperplazijos vystymasis susijęs su amžiumi, hormonų reguliacija ir vietiniais audinių augimo signalais. Svarbų vaidmenį atlieka androgenai, ypač dihidrotestosteronas (DHT), kuris susidaro iš testosterono veikiant 5-alfa reduktazės fermentui.

DHT jungiasi prie androgenų receptorių prostatos ląstelėse ir dalyvauja reguliuojant jų augimą bei funkciją. Hormoniniai signalai nėra vienintelė ligos priežastis – reikšmės turi ir genetiniai, metaboliniai bei su senėjimu susiję procesai.

Prostatitas – prostatos uždegimas

Prostatitas apibūdina skirtingas būkles, kurioms būdingas prostatos uždegimas arba lėtinis dubens skausmo sindromas. Ne visais atvejais nustatoma bakterinė infekcija, todėl antibiotikai nėra tinkami kiekvienam prostatitu sergančiam vyrui.

Ūminis bakterinis prostatitas dažniausiai prasideda staiga. Gali pasireikšti karščiavimas, šaltkrėtis, skausmingas šlapinimasis, tarpvietės ar dubens skausmas ir bendras negalavimas. Ši būklė reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.

Lėtinis bakterinis prostatitas gali pasireikšti pasikartojančiomis šlapimo takų infekcijomis ir ilgiau trunkančiais dubens srities simptomais. Lėtinio prostatito arba lėtinio dubens skausmo sindromo atveju skausmas gali tęstis kelis mėnesius, tačiau bakterinės infekcijos nustatyti nepavyksta.

Prostatos vėžys

Prostatos vėžys išsivysto, kai prostatos ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis ir formuoja piktybinį naviką. Dažniausias histologinis tipas yra adenokarcinoma.

Ankstyvose stadijose liga dažnai nesukelia specifinių simptomų. Dėl šios priežasties kai kuriems vyrams prostatos vėžys nustatomas atliekant tyrimus, kurie buvo paskirti dėl kitų priežasčių arba po individualaus rizikos įvertinimo.

Prostatos vėžio rizika didėja su amžiumi. Reikšmės taip pat turi šeiminė ligos istorija ir tam tikri paveldimi genetiniai pokyčiai. Padidėjęs PSA rodiklis pats savaime nėra vėžio diagnozė, nes jo koncentraciją gali paveikti ir gerybinės būklės.

Kuo skiriasi prostatos padidėjimas, prostatitas ir vėžys?

Šios ligos gali turėti panašių simptomų, tačiau jų biologinis pagrindas skiriasi. Gerybinė hiperplazija susijusi su ne piktybiniu audinio išvešėjimu, prostatitas – su uždegiminiais procesais, o vėžys – su piktybiniu ląstelių augimu.

Vien pagal šlapinimosi simptomus neįmanoma patikimai atskirti šių būklių. Todėl diagnozei gali reikėti klinikinio ištyrimo, šlapimo tyrimų, PSA, vaizdinių metodų ir, esant indikacijoms, prostatos biopsijos.

Prostatos ligų simptomai

Prostatos ligų simptomai priklauso nuo ligos tipo, prostatos audinių pokyčių ir šlapimo pūslės funkcijos. Dažniausiai pasireiškia apatinių šlapimo takų simptomai, kurie skirstomi į kaupimo, šlapinimosi ir pojūčio po šlapinimosi sutrikimus.

Dažnas šlapinimasis dieną ir naktį

Dažnas šlapinimasis gali būti susijęs su padidėjusiu šlapimo pūslės jautrumu, likutiniu šlapimu, šlapimo pūslės raumens funkcijos pokyčiais ar kitomis šlapimo takų ligomis. Naktinis šlapinimasis vadinamas nikturija.

Nikturiją gali sukelti ne tik prostata. Jai įtakos gali turėti vakare vartojami skysčiai, kofeinas, alkoholis, miego apnėja, cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas ir kai kurie vaistai. Todėl svarbu įvertinti visą klinikinę situaciją.

Silpna šlapimo srovė ir sunkesnė šlapinimosi pradžia

Silpna šlapimo srovė gali atsirasti dėl padidėjusio pasipriešinimo šlaplėje arba susilpnėjusio šlapimo pūslės raumens susitraukimo. Esant gerybinei prostatos hiperplazijai, padidėjęs prostatos audinys gali susiaurinti šlaplės spindį ir apsunkinti šlapimo nutekėjimą.

Tačiau panašūs simptomai gali pasireikšti ir esant šlaplės susiaurėjimui, neurologinėms ligoms ar šlapimo pūslės funkcijos sutrikimams. Vien simptomų nepakanka nustatyti, ar problema iš tikrųjų susijusi su prostata.

Skausmas dubens ir tarpvietės srityje

Prostatitas ir lėtinio dubens skausmo sindromas gali sukelti skausmą tarp išangės ir kapšelio, apatinėje pilvo dalyje, varpoje, sėklidėse ar juosmens srityje. Kai kuriems vyrams skausmas sustiprėja ilgiau sėdint, šlapinantis arba ejakuliacijos metu.

Ilgalaikis dubens skausmas ne visada reiškia bakterinę infekciją. Simptomai gali būti susiję su dubens dugno raumenų įtampa, nervų jautrumo pokyčiais ir kitais skausmo reguliacijos mechanizmais.

Kada prostatos simptomai reikalauja skubios pagalbos?

Kaip atliekama prostatos diagnostika?

Diagnostika pradedama nuo pokalbio apie simptomus, jų trukmę, ankstesnes ligas, vartojamus vaistus ir šeiminę prostatos ligų istoriją. Gydytojas taip pat gali įvertinti šlapinimosi dažnį, naktinius prabudimus ir simptomų poveikį gyvenimo kokybei.

Vertinant apatinių šlapimo takų simptomus svarbu atskirti prostatos padidėjimą nuo kitų galimų priežasčių, pavyzdžiui, šlapimo pūslės hiperaktyvumo, infekcijos, šlaplės susiaurėjimo ar neurologinių sutrikimų.

Tiesiosios žarnos tyrimas

Skaitmeninis rektalinis tyrimas leidžia gydytojui per tiesiąją žarną įvertinti prostatos dydį, formą, konsistenciją ir kai kuriuos paviršiaus pakitimus.

Tyrimas gali padėti nustatyti padidėjusią liauką ar įtartinus audinių pakitimus. Tačiau jis negali patikimai atmesti prostatos vėžio, nes ne visos navikinės sritys yra pasiekiamos apčiuopai.

PSA – prostatos specifinis antigenas

PSA yra prostatos ląstelių gaminamas baltymas, kurio dalis patenka į kraują. PSA koncentracija gali padidėti dėl prostatos vėžio, gerybinės hiperplazijos, prostatito ir kitų aplinkybių.

PSA tyrimas naudojamas individualiai vertinant prostatos vėžio riziką ir kai kuriais atvejais stebint jau nustatytą ligą. Jo reikšmė priklauso nuo amžiaus, prostatos dydžio, ankstesnių rezultatų, šeiminės istorijos ir kitų klinikinių duomenų.

Kokie tyrimai padeda įvertinti prostatos ir šlapimo takų būklę?

Uroflometrija ir likutinio šlapimo vertinimas

Uroflometrijos metu pacientas šlapinasi į specialų prietaisą, kuris registruoja šlapimo srovės greitį ir trukmę. Tyrimas padeda nustatyti, ar šlapimo tekėjimas yra susilpnėjęs arba nutrūkstantis.

Po šlapinimosi ultragarsu gali būti išmatuojamas likutinio šlapimo kiekis. Padidėjęs likutis gali rodyti nepakankamą šlapimo pūslės ištuštinimą, tačiau šis rezultatas ne visada tiesiogiai reiškia prostatos obstrukciją.

Magnetinio rezonanso tomografija ir biopsija

Jeigu įvertinus PSA, klinikinius duomenis ir kitus rizikos veiksnius išlieka įtarimas dėl prostatos vėžio, gali būti atliekamas multiparametrinis prostatos MRT. Šis tyrimas padeda nustatyti įtartinas audinio sritis ir planuoti tolesnius veiksmus.

Prostatos biopsija – tai audinio mėginių paėmimas histologiniam tyrimui. Ji gali būti atliekama, kai po bendro rizikos įvertinimo nustatoma pakankama indikacija. Biopsijos rezultatai padeda patvirtinti arba atmesti piktybinį procesą ir įvertinti naviko savybes.

IPSS klausimynas ir simptomų vertinimas

Tarptautinis prostatos simptomų balas (IPSS) yra klausimynas, naudojamas apatinių šlapimo takų simptomų stiprumui įvertinti. Jame vertinamas šlapinimosi dažnis, naktinis kėlimasis, srovės susilpnėjimas, nutrūkimas ir nepilno ištuštinimo pojūtis.

IPSS padeda stebėti simptomų pokyčius laikui bėgant ir įvertinti gydymo poveikį. Klausimynas nenustato konkrečios ligos priežasties ir nepakeičia urologo konsultacijos.

Gerybinės prostatos hiperplazijos gydymas

Gydymas priklauso nuo simptomų intensyvumo, prostatos dydžio, likutinio šlapimo kiekio, komplikacijų rizikos ir paciento gyvenimo kokybės. Jeigu simptomai lengvi ir nėra komplikacijų, gali būti pasirenkamas aktyvus stebėjimas.

Esant ryškesniems simptomams, gali būti skiriami vaistai, o kai kuriais atvejais svarstomos minimaliai invazinės arba chirurginės procedūros.

Alfa adrenoblokatoriai

Alfa adrenoblokatoriai veikia lygiuosius raumenis prostatos ir šlapimo pūslės kaklelio srityje. Jiems atsipalaidavus, gali sumažėti pasipriešinimas šlapimo tekėjimui ir pagerėti šlapinimosi simptomai.

Šios grupės vaistai gali palyginti greitai sumažinti simptomus, tačiau paprastai nesumažina prostatos tūrio ir tiesiogiai nekeičia pagrindinio hiperplazijos proceso.

Galimi nepageidaujami reiškiniai: galvos svaigimas, kraujospūdžio sumažėjimas atsistojus, nuovargis ir ejakuliacijos pokyčiai. Konkretus preparatas parenkamas pagal paciento būklę ir kitus vartojamus vaistus.

5-alfa reduktazės inhibitoriai

Finasteridas ir dutasteridas slopina fermentą 5-alfa reduktazę, kuris testosteroną paverčia dihidrotestosteronu. Sumažėjus DHT koncentracijai prostatos audiniuose, kai kuriems pacientams per ilgesnį laiką gali sumažėti prostatos tūris.

Šie vaistai dažniau svarstomi vyrams, kurių prostata yra padidėjusi ir kuriems yra didesnė ligos progresavimo rizika. Poveikis vystosi palaipsniui, todėl greito simptomų pagerėjimo tikėtis nereikėtų.

Galimi nepageidaujami reiškiniai: sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos ar ejakuliacijos pokyčiai ir kai kuriems vyrams – krūtų jautrumas. Šie vaistai taip pat mažina PSA koncentraciją, todėl gydytojas turi į tai atsižvelgti vertindamas vėlesnius rezultatus.

Kiti medikamentiniai gydymo būdai

Pagal simptomų pobūdį ir gretutines ligas gali būti svarstomi ir kiti vaistai.

• Tadalafilis: PDE5 inhibitorius, kuris tam tikrais atvejais gali pagerinti apatinių šlapimo takų simptomus, ypač kai kartu pasireiškia erekcijos disfunkcija.
• Antimuskarininiai vaistai: gali būti skiriami esant ryškiems šlapimo pūslės kaupimo simptomams, tačiau prieš gydymą svarbu įvertinti likutinį šlapimą.
• Beta-3 adrenoreceptorių agonistai: gali padėti mažinti staigų norą šlapintis ir dažną šlapinimąsi, kai vyrauja šlapimo pūslės kaupimo simptomai.
• Kombinuotas gydymas: kai kuriems pacientams gali būti derinami skirtingų grupių vaistai, siekiant geriau kontroliuoti simptomus ir ligos progresavimą.

Minimaliai invazinės procedūros ir chirurginis gydymas

Jeigu vaistai nepadeda, atsiranda komplikacijų arba simptomai reikšmingai blogina gyvenimo kokybę, gali būti svarstomas intervencinis gydymas. Procedūros pasirinkimas priklauso nuo prostatos dydžio, anatomijos, paciento sveikatos ir gydymo tikslų.

Po chirurginių procedūrų gali pasikeisti ejakuliacijos pobūdis. Vienas iš galimų reiškinių yra retrogradinė ejakuliacija, kai sėklinis skystis patenka į šlapimo pūslę, o ne pasišalina per šlaplę. Todėl prieš procedūrą svarbu aptarti galimą poveikį seksualinei funkcijai ir vaisingumui.

Prostatito gydymo principai

Prostatito gydymas priklauso nuo to, ar nustatoma bakterinė infekcija, kokia yra simptomų trukmė ir ar yra komplikacijų.

Ūminis bakterinis prostatitas gydomas gydytojo paskirtais antibiotikais. Esant sunkiai būklei gali prireikti gydymo ligoninėje, intraveninių vaistų ir skysčių terapijos. Antibiotikų pasirinkimas priklauso nuo tikėtino sukėlėjo, pasėlio rezultatų ir bakterijų jautrumo.

Lėtinis bakterinis prostatitas gali reikalauti ilgesnio, pagal mikrobiologinius rezultatus parinkto gydymo. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir savarankiškai nenutraukti paskirto antibiotikų kurso.

Lėtinio dubens skausmo sindromo atveju gydymas gali apimti skausmo kontrolę, dubens dugno kineziterapiją, psichologinę pagalbą ir kitus individualiai parinktus metodus. Antibiotikai neturėtų būti automatiškai skiriami, kai bakterinės infekcijos požymių nėra.

Prostatos vėžio gydymo galimybės

Prostatos vėžio gydymas priklauso nuo naviko agresyvumo, stadijos, paciento amžiaus, bendros sveikatos ir individualių pasirinkimų. Ne kiekvienam nustatytam navikui reikia nedelsiant pradėti aktyvų gydymą.

• Aktyvus stebėjimas: gali būti pasirenkamas esant mažos rizikos navikui, kai reguliariai vertinami PSA, klinikiniai duomenys, MRT ir prireikus atliekama pakartotinė biopsija.
• Radikali prostatektomija: chirurginis prostatos pašalinimas, kuris gali būti taikomas tinkamai atrinktiems pacientams.
• Radioterapija: naviko gydymas jonizuojančiąja spinduliuote.
• Hormonų terapija: androgenų poveikio slopinimas, dažnai derinamas su kitais gydymo metodais pagal ligos stadiją.
• Sisteminė terapija: pažengusios ligos atvejais gali būti taikomi papildomi vaistai, parenkami pagal naviko savybes ir klinikinę situaciją.

Gydymo planą sudaro specialistų komanda, atsižvelgdama į ligos biologiją ir paciento prioritetus. Prostatos vėžio atveju svarbu atskirti mažos rizikos navikus nuo agresyvesnių formų, kurioms reikia aktyvesnio gydymo.

Mityba ir prostatos sveikata

Mityba yra vienas iš bendros sveikatos veiksnių, tačiau nėra vieno produkto ar dietos, kuri patikimai apsaugotų nuo visų prostatos ligų arba išgydytų jau nustatytą hiperplaziją, prostatitą ar vėžį.

Įvairi mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, ankštinių produktų, viso grūdo gaminių ir žuvies, padeda palaikyti metabolinę bei širdies ir kraujagyslių sveikatą. Kūno masės kontrolė taip pat svarbi bendrai sveikatos būklei.

Jeigu naktinis šlapinimasis yra varginantis, kai kuriems vyrams gali padėti skysčių vartojimo paskirstymas dienos metu ir mažesnis jų kiekis prieš miegą. Kofeinas ir alkoholis gali sustiprinti šlapimo pūslės simptomus, todėl verta stebėti individualią reakciją.

Ar maisto papildai gali pagerinti prostatos funkciją?

Prostatos sveikatai skirti papildai dažnai turi augalinių ekstraktų, mineralų ir kitų medžiagų. Jų poveikis priklauso nuo konkrečios sudėties, dozės, ekstrakto kokybės ir klinikinių tyrimų rezultatų.

Pavyzdžiui, Serenoa repens (sabalpalmių) ekstraktas plačiai naudojamas produktuose, skirtuose vyrų šlapinimosi funkcijai palaikyti. Tačiau klinikinių tyrimų rezultatai nėra vienodi, o įrodymai apie reikšmingą simptomų pagerėjimą yra riboti. Skirtingų ekstraktų negalima laikyti lygiaverčiais.

Maisto papildai nepakeičia diagnostikos ir gydymo, ypač jei pasireiškia kraujas šlapime, karščiavimas, šlapimo susilaikymas ar kiti įspėjamieji simptomai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Moksliniai informacijos šaltiniai

• European Association of Urology – Management of Non-neurogenic Male LUTS.
• European Association of Urology – Prostate Cancer Guidelines.
• NIDDK – Prostate Problems.
• National Cancer Institute – Prostate Cancer.
• PubMed – moksliniai prostatos ligų diagnostikos ir gydymo tyrimai.