Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienas svarbiausių aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Cholesterolis organizmui reikalingas, tačiau tam tikrų jo frakcijų perteklius gali skatinti riebalinių sankaupų susidarymą arterijose. Šis procesas dažnai vystosi daugelį metų ir gali baigtis miokardo infarktu, insultu arba periferinių arterijų liga.
Kas yra dislipidemija?
Dislipidemija – tai lipidų, arba riebalinių medžiagų, koncentracijos kraujyje sutrikimas. Dažniausiai nustatomas padidėjęs mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-C, LDL-C) kiekis, padidėjusi trigliceridų koncentracija arba sumažėjęs didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL-C, HDL-C) kiekis.
Lipidai kraujyje pernešami specialiomis dalelėmis – lipoproteinais. Kadangi cholesterolis netirpsta vandenyje, organizmui reikalingos šios transportavimo sistemos, kurios jį pristato į audinius arba perneša į kepenis tolesniam metabolizmui.
Dislipidemija gali būti paveldima arba įgyta. Ji dažnai susijusi su mityba, fiziniu pasyvumu, antsvoriu, cukriniu diabetu, skydliaukės funkcijos sutrikimais ir kitomis sveikatos būklėmis.
Kuo skiriasi LDL ir HDL cholesterolis?
Kasdienėje kalboje cholesterolis dažnai skirstomas į „gerąjį“ ir „blogąjį“. Toks apibūdinimas padeda suprasti jų skirtingą reikšmę, tačiau iš tikrųjų svarbu vertinti visą lipidų profilį ir bendrą širdies bei kraujagyslių riziką.
LDL – mažo tankio lipoproteinai
LDL dalelės perneša cholesterolį į audinius. Padidėjusi jų koncentracija yra priežastinis aterosklerozės rizikos veiksnys, nes šios dalelės gali patekti į arterijų sieneles ir dalyvauti plokštelių formavimosi procese.
HDL – didelio tankio lipoproteinai
HDL dalelės dalyvauja cholesterolio pernešime iš periferinių audinių į kepenis. Maža HDL koncentracija gali būti susijusi su didesne širdies ir kraujagyslių rizika, tačiau vien jos padidinimas vaistais nebūtinai sumažina infarkto ar insulto tikimybę.
Trigliceridai – dar vienas svarbus kraujo rodiklis
Trigliceridai yra riebalų rūšis, kurią organizmas naudoja energijai kaupti. Jų koncentracija kraujyje gali padidėti dėl perteklinio kalorijų kiekio, didelio pridėtinio cukraus vartojimo, alkoholio, nutukimo, insulino rezistencijos ar tam tikrų ligų.
Padidėję trigliceridai dažnai nustatomi kartu su mažu HDL cholesteroliu ir padidėjusiu metaboliniu bei širdies ir kraujagyslių ligų pavojumi. Kai trigliceridų koncentracija tampa labai didelė, didėja ir ūminio pankreatito – kasos uždegimo – rizika.
Kaip susidaro aterosklerozinės plokštelės?
Aterosklerozė yra lėtinis procesas, kurio metu arterijų sienelėse kaupiasi cholesterolio turinčios dalelės, imuninės ląstelės, uždegiminės medžiagos ir jungiamasis audinys. Dėl šių pokyčių susiformuoja aterosklerozinės plokštelės.
Procesas vyksta keliais etapais:
- Lipoproteinų patekimas į arterijos sienelę. LDL ir kitos aterogeninės dalelės gali prasiskverbti į vidinį kraujagyslės sluoksnį.
- Dalelių modifikacija. Arterijos sienelėje esančios lipoproteinų dalelės gali būti chemiškai pakeistos, todėl jas atpažįsta imuninės ląstelės.
- Uždegiminė reakcija. Į pažeistą vietą patenka monocitai, kurie virsta makrofagais ir pasisavina lipidus.
- Plokštelės formavimasis. Kaupiantis lipidams ir ląstelėms susidaro aterosklerozinė plokštelė.
- Arterijos susiaurėjimas arba plokštelės plyšimas. Plokštelė gali riboti kraujo tekėjimą, o jos paviršiui plyšus gali susidaryti trombas.
Kodėl plokštelės plyšimas pavojingas?
Plyšus aterosklerozinei plokštelei, kraujas susiduria su jos viduje esančiomis medžiagomis, kurios skatina krešėjimą. Susidaręs trombas gali staiga užkimšti arteriją. Jei tai įvyksta vainikinėje arterijoje, gali prasidėti miokardo infarktas, o smegenų kraujotakos sistemoje – išeminis insultas.
Pagrindinės dislipidemijos priežastys
Lipidų koncentraciją kraujyje lemia genetiniai veiksniai, kepenų veikla, hormonų reguliacija, mityba ir fizinis aktyvumas. Dažnai dislipidemiją sukelia ne viena priežastis, o kelių veiksnių derinys.
Genetiniai pokyčiai gali lemti padidėjusį LDL cholesterolį arba sutrikusį lipidų metabolizmą.
Daug sočiųjų ir transriebalų turintis maistas gali bloginti lipidų profilį.
Perteklinis riebalinis audinys dažnai susijęs su didesniais trigliceridais ir mažesniu HDL kiekiu.
Insulino rezistencija gali skatinti trigliceridų didėjimą ir aterogeninių lipoproteinų pokyčius.
Sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba gali didinti LDL cholesterolio koncentraciją.
Mažas aktyvumas gali prisidėti prie antsvorio ir nepalankių lipidų pokyčių.
Pirminė ir antrinė dislipidemija
Pirminė dislipidemija dažniausiai susijusi su paveldimais genetiniais veiksniais. Vienas žinomiausių pavyzdžių – šeiminė hipercholesterolemija, kai LDL cholesterolio koncentracija nuo gimimo gali būti labai padidėjusi.
Antrinė dislipidemija atsiranda dėl kitų sveikatos sutrikimų, vartojamų vaistų ar gyvenimo būdo veiksnių. Ją gali sukelti hipotirozė, cukrinis diabetas, lėtinė inkstų liga, kepenų ligos, nutukimas ir kai kurie medikamentai.
Kodėl padidėjęs cholesterolis dažnai nesukelia simptomų?
Didelė cholesterolio koncentracija paprastai nesukelia skausmo, nuovargio ar kitų specifinių pojūčių. Aterosklerozė gali vystytis dešimtmečius, kol kraujagyslės susiaurėjimas arba plokštelės plyšimas sukelia pirmuosius klinikinius simptomus.
Retais atvejais, ypač esant paveldimai hipercholesterolemijai, gali atsirasti ksantomos – cholesterolio sankaupos sausgyslėse arba odoje – ar ksanteliazmos aplink akis. Tačiau šių požymių nebuvimas nereiškia, kad cholesterolio koncentracija yra normali.
Kaip nustatoma dislipidemija?
Pagrindinis dislipidemijos diagnostikos būdas yra lipidograma – kraujo tyrimas, kuriuo nustatoma bendrojo cholesterolio, LDL cholesterolio, HDL cholesterolio ir trigliceridų koncentracija. Tyrimo rezultatai padeda įvertinti lipidų apykaitą ir pasirinkti tinkamą širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos strategiją.
1. Bendrasis cholesterolis
Bendrasis cholesterolis apima cholesterolį, esantį įvairiose lipoproteinų dalelėse. Šis rodiklis suteikia bendrą informaciją apie cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau neatskleidžia viso aterogeninių dalelių poveikio.
2. LDL cholesterolis
LDL cholesterolio koncentracija yra vienas svarbiausių aterosklerozės rizikos rodiklių. Daugeliui pacientų būtent LDL sumažinimas yra pagrindinis lipidų gydymo tikslas. Kuo didesnė pradinė širdies ir kraujagyslių rizika, tuo mažesnės LDL koncentracijos siekiama.
3. HDL cholesterolis
HDL cholesterolio rodiklis padeda įvertinti lipidų profilį. Maža jo koncentracija dažnai susijusi su metaboliniu sindromu, padidėjusiais trigliceridais ir kitais rizikos veiksniais. Tačiau HDL negalima vertinti atskirai nuo LDL, trigliceridų ir bendros klinikinės situacijos.
4. Trigliceridai
Trigliceridų kiekis gali reikšmingai keistis priklausomai nuo mitybos, alkoholio vartojimo, gliukozės kontrolės ir kitų aplinkybių. Kai jų koncentracija labai didelė, būtina įvertinti ūminio pankreatito riziką.
Lipidų rodiklių orientacinės reikšmės
Toliau pateikiamos dažnai naudojamos orientacinės reikšmės. Tai nėra universalios gydymo ribos: konkrečiam žmogui siektinas LDL cholesterolio lygis priklauso nuo jo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
| Rodiklis | Orientacinė reikšmė | Vertinimas |
|---|---|---|
| Bendrasis cholesterolis | Mažiau nei 5,0 mmol/l | Dažnai laikomas pageidautinu orientyru |
| LDL cholesterolis | Priklauso nuo rizikos | Pagrindinis gydymo tikslas |
| HDL cholesterolis | Daugiau nei 1,0 vyrams ir 1,2 moterims mmol/l | Orientacinės mažos koncentracijos ribos |
| Trigliceridai | Mažiau nei 1,7 mmol/l | Dažnai laikoma pageidautina koncentracija nevalgius |
Kokio LDL cholesterolio siekiama?
Europos kardiologų ir aterosklerozės specialistų rekomendacijose LDL tikslai skirstomi pagal bendrą širdies ir kraujagyslių riziką. Kuo ji didesnė, tuo griežtesnis LDL mažinimo tikslas.
| Rizikos kategorija | Orientacinis LDL tikslas |
|---|---|
| Maža rizika | Mažiau nei 3,0 mmol/l |
| Vidutinė rizika | Mažiau nei 2,6 mmol/l |
| Didelė rizika | Mažiau nei 1,8 mmol/l ir bent 50 % sumažėjimas nuo pradinės koncentracijos |
| Labai didelė rizika | Mažiau nei 1,4 mmol/l ir bent 50 % sumažėjimas nuo pradinės koncentracijos |
Šie tikslai yra orientaciniai ir turi būti taikomi pagal aktualias klinikines rekomendacijas. Pacientams, patyrusiems pakartotinių aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių įvykių, kai kuriais atvejais gali būti svarstomi dar žemesni tikslai.
Ar prieš lipidogramą būtina būti nevalgius?
Daugeliu atvejų lipidogramą galima atlikti ir nevalgius. Šiuolaikinėje praktikoje nevalgius atliktas tyrimas dažnai yra pakankamas pradinei rizikai įvertinti.
Tačiau gydytojas gali rekomenduoti tyrimą atlikti nevalgius, jei trigliceridų koncentracija padidėjusi, ankstesni rezultatai buvo neįprasti arba reikalingas tikslesnis lipidų profilio įvertinimas. Laboratorijos ir gydytojo nurodymų reikėtų laikytis.
Papildomi tyrimai, padedantys įvertinti riziką
Kai kuriems žmonėms įprastos lipidogramos nepakanka. Atsižvelgiant į šeimos istoriją, ankstyvą širdies ligų atsiradimą ar kitus rizikos veiksnius gali būti atliekami papildomi tyrimai.
- Apolipoproteinas B (ApoB). Padeda įvertinti aterogeninių lipoproteinų dalelių skaičių, ypač kai trigliceridų koncentracija padidėjusi arba yra metabolinių sutrikimų.
- Lipoproteinas(a), arba Lp(a). Genetiškai daugiausia nulemtas lipoproteinas, kurio padidėjusi koncentracija susijusi su didesne aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Daugeliui suaugusiųjų rekomenduojama bent kartą gyvenime jį ištirti.
- Gliukozė ir HbA1c. Padeda nustatyti diabetą arba įvertinti jo kontrolę.
- TSH. Skydliaukę stimuliuojančio hormono tyrimas gali padėti nustatyti hipotirozę, kuri kartais sukelia antrinę dislipidemiją.
- Kreatininas ir eGFR. Leidžia įvertinti inkstų funkciją, kuri gali turėti įtakos lipidų apykaitai ir gydymo pasirinkimui.
- Kepenų fermentai. Gali būti tiriami vertinant kepenų būklę ir pasirengimą tam tikram lipidų mažinimo gydymui.
Kas yra šeiminė hipercholesterolemija?
Šeiminė hipercholesterolemija – paveldima liga, kuriai būdinga labai padidėjusi LDL cholesterolio koncentracija nuo ankstyvo amžiaus. Dažniausiai ji susijusi su genetiniais pokyčiais, turinčiais įtakos LDL receptorių veiklai arba kitoms cholesterolio apykaitos grandims.
Negydant ši būklė gali lemti ankstyvą aterosklerozę ir padidinti miokardo infarkto riziką dar jauname amžiuje. Įtarus šeiminę hipercholesterolemiją, svarbu įvertinti ir artimus biologinius giminaičius.
Kada verta atlikti cholesterolio tyrimą?
Lipidų profilį verta įvertinti profilaktiškai, ypač esant hipertenzijai, diabetui, antsvoriui, rūkymui, ankstyvų širdies ligų šeimos istorijai arba jau nustatytai kraujagyslių ligai. Tyrimų dažnis priklauso nuo amžiaus, rizikos ir ankstesnių rezultatų.
Jeigu LDL cholesterolio koncentracija labai padidėjusi, ypač apie 4,9 mmol/l arba daugiau suaugusiajam, būtina įvertinti galimą šeiminę hipercholesterolemiją ir kitas priežastis.
Dislipidemijos gydymas
Dislipidemijos gydymo tikslas – sumažinti aterogeninių lipoproteinų koncentraciją, sulėtinti aterosklerozės progresavimą ir sumažinti miokardo infarkto bei insulto riziką. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo LDL cholesterolio lygio, bendros širdies ir kraujagyslių rizikos, anksčiau patirtų ligų ir kitų individualių aplinkybių.
Gydymas gali apimti mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčius, lipidų kiekį mažinančius vaistus arba jų derinį. Žmonėms, kuriems jau diagnozuota aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga, vien gyvenimo būdo pokyčių dažnai nepakanka.
Statinai – pagrindinė LDL cholesterolio mažinimo priemonė
Statinai slopina fermentą HMG-CoA reduktazę, kuris dalyvauja cholesterolio gamyboje kepenyse. Sumažėjus cholesterolio sintezei, kepenų ląstelės padidina LDL receptorių kiekį ir efektyviau pašalina LDL daleles iš kraujo.
Statinai gali reikšmingai sumažinti LDL cholesterolio koncentraciją ir mažinti miokardo infarkto bei išeminio insulto riziką. Gydymo intensyvumas parenkamas pagal paciento rizikos kategoriją ir siekiamą LDL pokytį.
Galimas šalutinis poveikis – raumenų skausmas ar silpnumas, virškinimo sutrikimai ir kepenų fermentų pokyčiai. Sunkus raumenų pažeidimas yra retas. Jei atsiranda naujų ar ryškių simptomų, reikia kreiptis į gydytoją, o ne savarankiškai nutraukti gydymą.
Ezetimibas
Ezetimibas mažina cholesterolio pasisavinimą plonojoje žarnoje. Jis gali būti skiriamas kartu su statinu, kai vien statino nepakanka pasiekti LDL tikslui, arba tam tikrais atvejais, kai statinų vartojimas ribotas.
PCSK9 inhibitoriai
PCSK9 inhibitoriai – biologiniai vaistai, kurie padeda padidinti LDL receptorių prieinamumą kepenų ląstelėse. Dėl to iš kraujo pašalinama daugiau LDL cholesterolio. Jie gali būti skiriami pacientams, kurių širdies ir kraujagyslių rizika labai didelė arba kuriems kitomis priemonėmis nepavyksta pasiekti gydymo tikslų.
Bempedo rūgštis
Bempedo rūgštis veikia cholesterolio sintezę kepenyse ir gali sumažinti LDL koncentraciją. Ji gali būti svarstoma tam tikriems pacientams, kuriems statinai netoleruojami arba kuriems reikia papildomo LDL mažinimo. Gydymo tinkamumą ir galimą šalutinį poveikį įvertina gydytojas.
Vaistai, skirti padidėjusiems trigliceridams
Esant ryškiai padidėjusiai trigliceridų koncentracijai, gydymas priklauso nuo jos dydžio, pankreatito rizikos ir bendros širdies bei kraujagyslių būklės. Gali būti svarstomi fibratai, receptiniai omega-3 riebalų rūgščių preparatai ar kitos priemonės. Šie vaistai nėra automatiškai reikalingi kiekvienam žmogui, kurio trigliceridai šiek tiek padidėję.
Mityba, padedanti kontroliuoti cholesterolį
Mityba yra svarbi dislipidemijos valdymo dalis. Ypač naudinga mažinti sočiųjų riebalų kiekį ir juos keisti nesočiaisiais riebalais, taip pat didinti skaidulų vartojimą.
Rinktis dažniau
- Avižas ir kitus viso grūdo produktus.
- Ankštinius augalus.
- Daržoves ir vaisius.
- Riešutus ir sėklas.
- Alyvuogių ar rapsų aliejų.
- Žuvį ir kitus tinkamus baltymų šaltinius.
Riboti dažniau
- Riebią ir perdirbtą mėsą.
- Sviestą ir didelius riebių pieno produktų kiekius.
- Pramoninius kepinius su transriebalais.
- Greitąjį maistą.
- Didelius pridėtinio cukraus kiekius.
- Perteklinį alkoholio vartojimą.
Kodėl svarbios tirpiosios skaidulos?
Tirpiosios skaidulos gali padėti mažinti LDL cholesterolio koncentraciją. Žarnyne jos sudaro klampią masę, kuri gali sumažinti cholesterolio ir tulžies rūgščių pasisavinimą. Dėl to kepenys naudoja daugiau cholesterolio naujoms tulžies rūgštims gaminti.
Vertingi tirpiųjų skaidulų šaltiniai:
- avižos ir miežiai;
- pupelės, lęšiai ir žirniai;
- obuoliai ir citrusiniai vaisiai;
- daržovės;
- psyllium – balkšvojo gysločio luobelės.
Skaidulų kiekį mityboje rekomenduojama didinti palaipsniui ir kartu gerti pakankamai skysčių, atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę.
Fizinis aktyvumas ir kūno svoris
Reguliarus judėjimas gali pagerinti trigliceridų koncentraciją, padėti kontroliuoti kūno svorį, kraujospūdį ir gliukozės apykaitą. Suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę, papildant ją raumenų stiprinimo pratimais.
Antsvorio turintiems žmonėms laipsniškas svorio mažinimas gali pagerinti bendrą lipidų profilį. Ypač svarbu mažinti pilvo srityje susikaupusį riebalinį audinį, kuris dažnai susijęs su insulino rezistencija ir padidėjusiais trigliceridais.
Kuo pavojinga negydoma dislipidemija?
Ilgalaikis aterogeninių lipidų perteklius gali prisidėti prie progresuojančios aterosklerozės. Komplikacijos priklauso nuo to, kurios arterijos pažeidžiamos ir kiek sutrinka kraujotaka.
- Koronarinė širdies liga. Vainikinių arterijų susiaurėjimas gali sukelti krūtinės anginą arba miokardo infarktą.
- Išeminis insultas. Smegenų arterijos užsikimšimas gali sukelti staigų neurologinės funkcijos sutrikimą.
- Periferinių arterijų liga. Kojų arterijų susiaurėjimas gali sukelti skausmą vaikštant, o pažengusiais atvejais – audinių pažeidimą.
- Aortos aterosklerozė. Ateroskleroziniai pokyčiai gali paveikti didžiąsias arterijas.
- Ūminis pankreatitas. Labai didelė trigliceridų koncentracija gali sukelti kasos uždegimą.
Dažniausios klaidos vertinant cholesterolį
- Vertinamas tik bendrasis cholesterolis. Svarbu žinoti LDL, HDL ir trigliceridų koncentraciją, o kai kuriais atvejais ir ApoB ar Lp(a).
- Manoma, kad geras HDL panaikina aukšto LDL poveikį. Aukštas HDL nepanaikina aterogeninių LDL dalelių keliamos rizikos.
- Gydymas atidedamas, nes nėra simptomų. Dislipidemija dažnai nesukelia jokių pojūčių, tačiau kraujagyslių pažeidimas gali progresuoti.
- Vaistai nutraukiami pagerėjus tyrimų rezultatams. Geresni rodikliai gali būti pasiekti būtent dėl gydymo poveikio.
- Pasikliaujama vien maisto papildais. Papildai negali pakeisti įrodymais pagrįsto gydymo pacientams, kuriems jis reikalingas.
- Nepaisoma paveldimumo. Labai aukštas LDL jauname amžiuje gali rodyti šeiminę hipercholesterolemiją.
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Ar padidėjęs cholesterolis sukelia simptomus?
Dažniausiai ne. Žmogus gali turėti labai padidėjusį LDL cholesterolį ir jaustis visiškai gerai. Todėl lipidų koncentracija nustatoma atliekant kraujo tyrimą.
2. Ar galima sumažinti cholesterolį be vaistų?
Mitybos pokyčiai, fizinis aktyvumas ir kūno svorio kontrolė gali pagerinti lipidų profilį. Tačiau esant labai aukštam LDL arba didelei širdies ir kraujagyslių rizikai dažnai reikalingi ir vaistai.
3. Koks cholesterolis vadinamas bloguoju?
Taip dažniausiai vadinamas LDL cholesterolis. Padidėjusi LDL koncentracija skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
4. Ar gerasis cholesterolis apsaugo nuo infarkto?
HDL dalyvauja cholesterolio pernešime į kepenis, tačiau vien didesnis HDL kiekis negarantuoja apsaugos nuo infarkto. Svarbiausia įvertinti LDL, kitus lipidų rodiklius ir bendrą riziką.
5. Ar statinus reikia vartoti visą gyvenimą?
Daugeliui didelės ar labai didelės rizikos pacientų gydymas statinais yra ilgalaikis. Gydymo trukmė ir dozė priklauso nuo individualios situacijos. Vaistų negalima nutraukti savarankiškai.
6. Ar kiaušiniai didina cholesterolį?
Kiaušiniuose yra cholesterolio, tačiau jo poveikis kraujo lipidams skiriasi tarp žmonių. Daugeliui svarbesnis bendras mitybos modelis, ypač sočiųjų riebalų kiekis, nei vieno produkto vartojimas atskirai.
7. Ar aukštas trigliceridų kiekis pavojingas?
Taip. Padidėję trigliceridai dažnai susiję su metaboline ir širdies bei kraujagyslių rizika. Kai jų koncentracija labai didelė, didėja ūminio pankreatito pavojus.
8. Ar padidėjęs cholesterolis gali būti paveldimas?
Taip. Šeiminė hipercholesterolemija yra genetinė būklė, dėl kurios LDL koncentracija gali būti labai aukšta nuo jaunystės. Tokiu atveju svarbu įvertinti ir biologinius šeimos narius.
9. Kaip dažnai reikia tikrinti cholesterolį?
Tyrimų dažnis priklauso nuo amžiaus, pradinės lipidų koncentracijos, rizikos veiksnių ir gydymo. Pradėjus ar pakeitus gydymą, lipidograma paprastai kartojama po kelių savaičių ar mėnesių, o vėliau atliekama periodiškai.
10. Ar galima turėti infarktą, jei bendras cholesterolis nėra labai aukštas?
Taip. Infarkto riziką lemia ne vien bendrasis cholesterolis. Svarbūs LDL, Lp(a), kraujospūdis, diabetas, rūkymas, amžius, šeimos istorija ir jau esanti aterosklerozė.
Moksliniai šaltiniai ir papildoma informacija
- European Society of Cardiology – Dyslipidaemias Guidelines
- European Society of Cardiology – Clinical Practice Guidelines
- American Heart Association – Cholesterol
- National Heart, Lung, and Blood Institute – High Blood Cholesterol
- PubMed – moksliniai tyrimai apie dislipidemiją ir aterosklerozę
Svarbiausia informacija
Dislipidemija dažnai vystosi be simptomų, tačiau padidėjęs LDL cholesterolis skatina aterosklerozę ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Lipidograma, individualus rizikos vertinimas, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir, kai reikia, vaistinis gydymas padeda sumažinti ilgalaikių komplikacijų tikimybę.